Kovo 25 d. Europos krūties vėžio konferencijoje Barselonoje buvo paskelbti naujo tyrimo rezultatai, kurie atskleidžia gana skirtingą požiūrį į pastojimą išsigydžius nuo krūties vėžio nei vyravo anksčiau. Ištyrus apie 20 000 moterų, kurios anksčiau sirgo vėžiu, buvo padarytos išvados, atskleidusios, kad iki šiol medikų dalinti patarimai krūties vėžiu dirgusioms moterims nepastoti buvo visiškai neteisingi.

Apskritai tos moterys, kurios pastoja anksti arba keletą kartų, turi mažesnes galimybes susirgti krūties vėžiu.

Daktaras Hatem Azim iš Belgijos „Jules Bordet“ instituto su kolegomis analizavo 14 prieš tai padarytų tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 1 400 nėščių moterų, praeityje sirgusių krūties vėžiu. Šios moterys pastojo po kelių mėnesių ar metų po gydymo. H. Azim su kolegomis palygino šių moterų tyrimus su 18 000 kitų, kurios vėliau nepastojo. Jų tyrimo rezultatai parodė, kad nėštumas po gydymo sąlygojo  40 proc. mažesnę mirties grėsmę. Vis dėlto dalinai šie rezultatai galėjo būti pasiekti ir dėl to, kad natūraliai sveikesnė moterys ir buvo tos, kurios dažniau ryžosi pastoti.

Pasak tyrėjų, greičiausiai taip yra dėl hormonų. Nors estrogenas buvo žinomas kaip galintis prisidėti prie krūties vėžio ląstelių vystymosi, iš tiesų jis ir padeda nuo šios ligos apsisaugoti. Be to, mamų organizmas per nėštumą gamina antibiotikus, kurie taip pat gali jas apsaugoti.

„Daugelį metų nėštumas buvo manomas kaip labai rizikingas toms moterims, kurios kada nors buvo sirgusios krūties vėžiu. Bet ši studija atskleidė, kad rizikos kaip ir nėra, jei moteris buvo laiku ir teisingai gydyta. Vis dėlto svarbu suprasti, kad pastoti yra geriausia praėjus bent dvejiems metams po ligos diagnozavimo, nes manoma, kad tada yra rizikingiausias laikas atkristi. Be to, kai kurioms moterims prireikia hormoninio gydymo, kuris užtrunka apie penkerius metus ir tuomet taip pat nerekomenduojama pastoti.“ – konferencijoje sakė vėžio ekspertė Maria Leadbeater iš D. Britanijos labdaringos organizacijos Breast Cancer Care.

Tyrimo autorius H. Azim taip pat teigė, kad hormono estrogeno poveikis vėžio vytymuisi taip pat ne toks paprastas, kaip buvo anksčiau manoma. Nors estrogeno nėštumo metu moters organizme gaminasi daugiau ir jis apskritai, manyta, gali skatinti vėžinių ląstelių dauginimąsi, tyrėjas teigia, kad didesnis šio hormono kiekis gali daryti visai priešingą poveikį – žudyti vėžines ląsteles. Be to, nešiojant kūdikį, gydymas nuo krūties vėžio vaisiui nėra kenksmingas.

Vis dėlto mokslininkai nuogąstauja, kad taip greitai į jų studijas nebus atsižvelgta ir gydytojai greičiausiai vis tiek patars moterims, kurios sirgo krūties vėžiu, nepastoti. „Tai vis dar labai didelis visuomenėje ir tarp gydytojų vyraujantis mitas, kurį pakeisti reikės laiko ir daugiau tyrimų.“ – teigė H. Azim.

Šaltinis news.yahoo.com