Geriausi krūties vėžio gydymo rezultatai pasiekiami, kai su liga kovoja vieninga komanda – medikai, pacientė ir jos artimieji. Gydytojai dažnai kartoja, jog vėžys nugali tik tuomet, jei kažkuris iš šios sąjungininkų komandos pereina į vėžio pusę.

100 m. p.m.e. romėnas Celsas savo veikale teigė: “Piktybinį naviką būtina pašalinti. Vieni išėsdina vaistais, kiti išdegina įkaitinta geležimi, kai kas išpjauna skalpeliu…”  iš paveikslų bei aprašymų sužinome, kad dar XVII amžiuje chirurgas tiesiog įsmeigdavo šakutę į krūtį ir peiliu ją nupjaudavo. Vėliau buvo sukurtos specialios žnyplės ir skausminga operacija jau tetrukdavo porą minučių. Narkozė atsirado tik XIX amžiuje.

Lietuvoje krūties vėžys įtrauktas į dešimties brangiausiai gydyti kainuojančių ligų sąrašą. Visada gydymo taktiką nustato ne vienas gydytojas, o trys specialistai – chirurgas, chemoterapeutas ir radiologas. Siekiant sunaikinti krūtyje esantį piktybinį naviką ir neleisti vėžinėms ląstelėms plisti į kitas kūno dalis, dažniausiai taikomas kombinuoto gydymo metodas. Jo metu derinami keli vėžio gydymo būdai. Tai gali būti:

• Operacija
• Spindulinė terapija
• Chemoterapija
• Hormonų terapija
• Biologinė terapija

Daugelis moterų pirmenybę teikia kvadrantektomijai. Ligonių, pasirinkusių kvadrantektomiją bei švitinimą, galimybės pasveikti panašios  kaip ir pasirinkusių mastektomiją. Prieš pasirenkant mastektomiją, reikia atsakyti sau į keletą klausimų:
• Ar man taip norisi kuo greičiau atsikratyti vėžio ir visko, kas su juo susiję, kad esu  pasiryžusi ir didesnei operacijai, jei prireiks?
• Kaip mane veikia mintis, jog liksiu be krūties?
• Ar ryžčiausi dar vienai – krūties rekonstrukcijos – operacijai ar naudosiu protezą?

“Nė trupučio nedvejodama pasirinkau radikalųjį kelią – nupjauti krūtį, nes labiausiai troškau, kad bjaurastis iš mano kūno būtų išrauta su visom šaknim.”
Mara Almenienė (liga nustatyta 49 metų)

“Aš nusprendžiau taip: jeigu man niekas negali garantuoti, kad krūtį pašalinus vėžys neatsinaujins, tai kodėl turėčiau likti be jos? Aš ir pasveikusi rengiausi būti auklėtoja, kuri su vaikais mankštinasi ir žaidžia, todėl protezas būtų labai kliudęs.”
Valentina Janonienė (liga nustatyta 50 metų)

Naudingi patarimai:
• iš anksto pasakykite šeimos nariams bei draugams, kad galite netekti krūties
• žiūrėkite į savo kūną, lieskite jį, pratinkitės prie naujos išvaizdos
• nedelskite užsisakyti krūtų protezą bei liemenėlę(ypač jei krūtys didelės). Tai padės gražiai atrodyti ir išvengti kūno laikysenos pokyčių (gali nusileisti ar pakilti operuotos pusės petys, iškrypti stuburas, atsikišti mentės, susikūprinti nugara
• pasitarkite su krūtį operuojančiu gydytoju dėl galimybės bei būtinybės atlikti krūties rekonstrukcinę operaciją
“Šiais laikais plastinės chirurgijos specialistai krūtis taip meistriškai rekonstruoja, kad nė neįtarsi, jog jos priaugintos. Tačiau toms moterims tenka iškęsti nepalyginamai didesnį skausmą nei pašalinus krūtis. Ne psichologinį, bet grynai fizinį.”
Mara Almenienė (liga nustatyta 49 metų)

“Kadangi žinojau, kad vėžys gali atsinaujinti, o po implantu jį pastebėti gerokai sunkiau, atsisakiau vienu metu mane užvaldžiusios minties rekonstruoti krūtį.”
Eglė Mėlinauskienė (liga nustatyta 36 metų)

Linfmazgių šalinti nereikia daryti tik tuo atveju, jei moteris serga duktaline ca  in situ arba lobuline ca in situ. Kartais jie nešalinami, jei yra nustatyta ankstyvoji invazinio krūties vėžio stadija.  Anksčiau medikai tikėjo, kad kuo daugiau bus pašalinta limfmazgių, tuo mažesnis tolimų metastazių pavojus ir tuo daugiau galimybių po operacijos gyventi ilgus metus. Tačiau šiandien žinoma, kad limfmazgių šalinimas savaime neužtikrina ilgo gyvenimo. Vėžio ląsteles, paplitusias už krūties ribų, geriausiai naikina kombinuotas gydymas.

Galimos komplikacijos:

• operuotos pusės ranka ir petys gali nebebūti tokie paslankūs kaip anksčiau (ypač jei be operacijos buvo skirta ir radioterapija).
• Tos pusės, kurioje yra operuota krūtis, vidinė rankos dalis prie pažasties gali laikinai arba nuolat tirpti
• Pašalinus limfmazgius limfa blogiau nuteka ir gali imti kauptis rankoje, kuri  tinsta ir pradeda tirpti. Tai vadinama limfedema. Ji gali išsivystyti iškart po operacijos, kelių mėnesių ar net metų. Limfedemos įmanoma išvengti ar bent jau ją kontroliuoti, todėl  rekomenduojama pradėti daryti gydomąją mankštą  jau kitą dieną po operacijos.

Naudingi patarimai:

• Vos pastebėjusi pirmuosius rankos tinimo požymius, praneškite gydytojui
• Neleiskite imti kraujo tyrimams iš rankos, kuri yra operuotos krūties pusėje
• Neleiskite uždėti kraujo spaudimo matuoklio manžetės ant tos rankos
• Venkite ta ranka nešti sunkius nešulius
• Mūvėkite pirštines dirbdama sode ar kitus darbus, kurių metu galima įsipjauti ar susižeisti ranką
• Mankštinkite ranką kaip išmokote ligoninėje
• Neperkaiskite saulėje

Prieš operaciją paklauskite gydytojo:

• Koks viso gydymo planas?
• Kodėl  būtina chirurginė operacija?
• Kokio tipo operacija man tinkamiausia?
• Kada mane operuos?
• Kiek truks operacija?
• Kokių komplikacijų po operacijos gali būti?
• Ar pasikeis mano kūnas po operacijos?
• Kada po operacijos galėsiu pasikalbėti apie tolesnį gydymą su mane gydančiu onkologu?
• Kaip sužinoma, ar pavyko pašalinti visą naviką?
• Kiek laiko teks praleisti ligoninėje?
• Kada pradėsiu jaustis geriau?
• Kokie tyrimai bus atlikti operacijos metu ir kaip jie gali pakeisti operacijos planą?
• Kokius dokumentus turėsiu pasirašyti prieš operaciją? Kaip operacija pakryps, jei atsisakysiu juos pasirašyti?

Chemoterapijos rūšis pasirenkama, įvertinus pacientės bendrą būklę, gretutinius susirgimus, ligos išplitimą, naviko piktybiškumo laipsnį. Remiantis ilgalaikėmis pažangiausių šalių mokslininkų studijomis buvo įvertinti ne tik vaistai, bet ir sudaryti optimaliausi vaistų deriniai. Lietuvos onkologai taip pat naudoja šias vaistų skyrimo schemas.

Medikamentai (citostatikai) geriami arba leidžiami į veną, o kraujas juos išnešioja po organizmą. Citostatikais vadiname doksorubiciną (Doxorubicinum), ciklofosfamidą (Cyclophosphamidum), paklitakselį (Paclitaxelum), docetakselį (Docetaxelum) ir kt.  Kiekvienoje iš grupių yra užregistruoti konkretūs vienos ar kitos farmacinės kampanijos  vaistai, tačiau gydymas kai kuriais iš jų bus apmokėtas tik tuomet, jei moters savijauta nepagerėja po dviejų įprastinės chemoterapijos kursų.

Cheminiai vaistai vartojami 3–4 savaičių ciklais, kuriuos sudaro gydymo ir  poilsio periodai. Dažniausiai tokių ciklų būna 4-6, nors kai kurioms moterims jų prireikia net 12.  Viso gydymo kurso trukmė priklauso nuo ligos išplitimo, vaistų rūšies, naviko reakcijos į juos, ligonės savijautos bei kraujo rodiklių. Jei navikas išlieka toks pats, sakoma, jog ligos eiga – stabili, jei navikas didėja – liga progresuoja. Dažniausiai gydymas trunka nuo 3 iki 6 mėnesių, procedūros gali būti atliekamos ligoninėje arba dienos stacionare.

Dauguma normalių ląstelių  dalijasi retai arba visai nesidalija. Kadangi citostatikai veikia greitai besidalijančias ląsteles, tai jų  poveikis daugiau ar mažiau tikslingai nukreiptas į vėžines ląsteles. Tačiau greitai dalijasi  ir sveikos ląstelės: kaulų čiulpų, gaminančių kraują, virškinamojo trakto gleivinės epitelio, kiaušidžių, plaukų folikulų ląstelės. Kadangi citostatikai paveikia ir jas, dauguma moterų patiria didesnius ar mažesnius nepageidaujamus poveikius. Jei moteris jaučiasi labai prastai, gydytojas gali paskirti vaistų jiems slopinti. Jei chemoterapija stipriai alina moters organizma,  tai nereiškia, jog jos situacija žymiai blogesnė nei tų, kurios nejaučia stipraus chemoterapijos šalutinio poveikio. Baigus gydymo kursą sveikos ląstelės atsigauna ir daugumai moterų nepageidaujami gydymo reiškiniai greitai išnyksta.

Galimos komplikacijos

• Apetito netekimas, šleikštulys, pykinimas, vėmimas (dažniausiai prasideda po 4-6 val suleidus vaistus, gali trukti 2-3 dienas. Dabar yra vaistų, kurie slopina vėmimą ir pacientės pykinimo nebejaučia) Jie pradedami vartoti prieš suleidžiant chemopreparatus ir vartojami 2-5 dienas.
• Viduriavimas  bei  žarnyno gleivinės pažeidimas.
• Burnos bei ryklės gleivinės pažeidimas ir su tuo susijęs skausmas
• Didelis nuovargis  (lėtinio nuovargio sindromas)
• Prakaitavimas, širdies veiklos, plaučių, inkstų, nervų sutrikimai
• Menstruacijų ciklo pokyčiai (menstruojančioms pacientėms chemoterapija sukelia ankstesnę nei natūraliai menopauzę).
• Makšties sienelės suplonėjimas, išsausėjimas
• Išsausėjusi oda, skilinėjantys nagai.
• Kraujo ląstelių kiekio sumažėjimas (dėl to būtina nuolat tikrinti kraują, kad gydymas būtų paskirtas laiku).
- dėl kaulų čiulpų slopinimo mažiau pagaminama raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų, kurie visas kūno ląsteles aprūpina deguonimi, todėl gali išsivysyti mažakraujystė (anemija). Trūkstant deguonies, ląstelės nebegali normaliai atlikti savo darbo. Moteris jaučia silpnumą ir nuovargį.
- dėl kaulų čiulpų slopinimo mažiau pagaminama baltųjų kraujo kūnelių leukocitų, kurie padeda kovoti su infekcijomis. Trūkstant leukocitų, greičiau „pasigaunama“ infekcija, pakyla temperatūra, atsiranda drebulys, bendras negalavimas. dėl kaulų čiulpų slopinimo mažiau pagaminama kraujo plokštelių trombocitų, kurie aktyviai dalyvauja kraujo krešėjimo procese. Trūkstant trombocitų,  kraujavimas gali prasidėti nuo menkiausio odos įbrėžimo, ar atsirasti mėlynės nuo lengvo sumušimo ar net savaime. Kai trombocitų kraujyje per mažai, skiriamas gydymas – perpilama donoro trombocitų masė.
• Nuplikimas (alopecija). Vienų moterų plaukai nuslenka labai greitai, kitų pamažu, trečių tik suplonėja, ketvirtos šios bėdos apskritai neturi. Pasibaigus chemoterapijai plaukai po poros mėnesių atauga, dažnai net stipresni bei tankesni nei buvo anksčiau. Žinant apie grėsmę netekti plaukų, nuplikimui galima pasiruošti iš anksto ir taip išvengti didžiulio streso. Kaip bebūtų sunku, galima įžvelgti ir pliusų: galėsite pasirinkti norimos spalvos, ilgio ar net plaukų tankumo peruką.

Naudingi patarimai:

• Pasakykite šeimos nariams, draugams ir pažįstamiems, kad  galite kuriam laikui netekti plaukų.
• Prieš pradedant chemoterapiją nusikirpkite plaukus trumpai, nes ilgi plaukai greičiau išslenka (dėl svorio padidėja plauko šaknies tempimas)
• Chemoterapijos kurso metu maitinkite galvos odą ir plaukus stiprinamosiomis kaukėmis, nenaudokite lako, dažų, džiovintuvo
• Saugokite plaukus nuo saulės
• Jei pajamos leidžia, verta iš anksto apsirūpinti peruku ir su juo apsiprasti (žinomo gamintojo perukas gali kainuoti daugiau nei 1500 Lt, bet yra ir gerokai pigesnių, kainuojančių apie 70 Lt. Kur jį įsigyti skaitykite skyrelyje “Naudingi adresai”)

“Plaukai tikrai ataugo – netgi tankesni nei buvo. Aš labai daug dėmesio skyriau savo nuplikusiai galvai: tepiau visokiom stiprinamosiom kaukėm, naudojau specialius šampūnus, nors vienu metu galvą dengė tik pūkeliai.”
Liudmila Kozlovskaja (liga nustatyta 40 metų)

Paklauskite gydytojo prieš švitinimo ir chemoterapijos seansus:
• Koks gydymo planas?
• Kodėl turiu švitintis (vartoti cheminius vaistus)?
• Kokie švitinimo (chemoterapijos) privalumai ir trūkumai?
• Kur ir kaip man bus taikoma spindulių terapija (chemoterapija)?
• Kiek laiko trunka viena procedūra?
• Ar turiu procedūrai kaip nors specialiai pasiruošti?
• Kaip jausiuos po procedūros? Ar galėsiu judėti be kitų žmonių pagalbos? Ar galėsiu vairuoti mašiną?)
• Ar galėsiu dirbti tomis dienomis?
• Ar galėsiu daryti tomis dienomis tai, ką esu įpratusi daryti? Ko turėčiau vengti?
• Ar tomis savaitėmis, kai būsiu gydoma švitinimu (chemoterapija), galėsiu
keliauti ir atostogauti?
• Ar švitinimas (chemoterapija) paveiks mano galimybes turėti vaikų?
• Kaip dažnai matysiuos su mane gydančiu onkologu  kol vyks švitinimo
(chemoterapijos) seansai?
• Kaip sužinosite, kad švitinimas (chemoterapija) duoda naudos?

Jei navikai turi vienos rūšies receptorius (ER ar PR), paskyrus gydymą hormonais(antiestrogenais), būklė pagerėja 30-40 procentų moterų. Jei navike randama abiejų rūšių receptorių (ER ir PR), hormonų terapija efektinga 70 procentų pacienčių.  Navike neradus nei vienos rūšies receptorių, hormonų terapija neskiriama.

Siekiant užkirsti ligos atkirčio galimybes, hormonų terapija paprastai skiriama 5 metams.. Įvertinęs moters būklę, gydytojas skiria gydymą tamoksifenu (Tamoxifenum), fulvestrantu (Fulvestrant), letrozoliu (Letrozolum), anastrozoliu (Anastrozol)  ar kitais vaistais. Šiuos vaistus Valstybinė ligonių kasa kompensuoja kai jie skiriami progresuojantį  krūties vėžį gydyti.

Jau apie  30 metų gydant hormonams jautrų metastazinį krūties vėžį skiriamas vaistas tamoksifenas (Tamoxifenum). Juo taip pat gydomos ir tos moterys, kurioms atlikta radikali operacija bei kurių navikuose yra nustatoma estrogenų receptorių ar  vyresnėms nei  50 metų moterims, kurioms lieka neįvertinta, ar navikuose yra hormonų receptorių.  Vartojant tamoksifeną gali dažniau keistis nuotaika,  pilti karštis, dalis moterų skundžiasi katarakta, dalis kojų venų tromboze. Kartais kraujo trombai pasiekia ir plaučius. Šiek tiek padidėja insulto rizika. Kai kurie tyrimai rodo, kad tamoksifenas gali paskatinti gimdos gleivinės vėžio atsiradimą pomenopauziniame periode. Pastebėjus neįprastą kraujavimą iš makšties (tai gali būti šio vėžio požymis) būtina nedelsiant pranešti gydytojui. Tik gydytojui rekomenduojant  tamoksifeną  galima vartoti ilgiau nei 5 metus, nes kai kuriais tyrimais nustatytas priešingas vaistų poveikis juos vartojant per ilgai.

Jei liga progresuoja po įprastinės antiestrogenų terapijos, moteris yra po menopauzės, o jai nustatytas hormonams jautrus metastazinis vėžys, rekomenduojama gydyti  fulvestrantu(Fulvestrant). Tyrimai patvirtina, jog šis vaistas padėjo 69 proc. moterų, kurioms gydymas tamoksifenu nebuvo veiksmingas.

Jei vieni vaistai veikia estrogeno receptorius ir neleidžia hormonams susijungti, tai letrozolis (Letrozolum) sugeba užblokuoti hormono gaminimąsi. Tačiau šis vaistas retina kaulų tankį ir didina osteoporozės riziką. Visgi, juo gydant metastazavusį vėžį, rezultatas greitesnis ir moteris patiria žymiai mažiau nepageidaujamų poveikių.

Jei navikas yra hormonams jautrus, paskutiniuosius kelerius metus daugumoje šalių  kaip pirmos eilės pasirinkimas siūlomas anastrozolis (Anastrozol) .

Gydytojai žinodami bendrą Jūsų būklę, tyrimų rezultatus, tiksliau įvertina kokiu vaistu gydyti konkrečiu atveju. Paklauskite gydytojo prieš pradėdamos gerti hormoninius vaistus:
• Koks gydymo planas?
• Kodėl turiu juos vartoti?
• Kokie hormonų terapijos privalumai ir trūkumai?
• Kaip aš jausiuos?
• Kur ir kaip man bus taikoma hormonų terapija?
• Ar juos vartodama galėsiu daryti tai, ką esu įpratusi daryti? Ko turėčiau vengti?
• Ar hormonų terapija paveiks mano galimybes turėti vaikų?
• Kaip sužinosite, kad hormoniniai vaistai man naudingi?
• Ar šis gydymas bus visą laiką ir pilnai kompensuojamas?

“Man skyrė ir spindulinę terapiją, ir chemoterapiją, tad buvo labai sunkių dienų, tokių sunkių, kad apsiverkdavau.”
Birutė Urmanienė (liga nustatyta 30 metų)

“Jokioje knygoje neparašyta, kaip būtent tavo organizmas reaguos į šiandien taikomus vėžio gydymo būdus. Man skyrė hormonų terapiją, kurią ištverti buvo sunku. Mano organizmas priešinosi jai visomis išgalėmis.”
Eglė Mėlinauskienė (liga nustatyta 36 metų)

“Iš savo patirties galiu pasakyti, kad susirgus vėžiu reikia nusiteikti ilgam ir varginančiam gydymui bei lėtam gijimui.”
Vilma Nemunaitienė (liga nustatyta 28 metų)

Gydymas vaistais, kurie blokuoja vėžinėje ląstelėje esantį HER-2 ir taip stabdo vėžio vystymąsi, vadinamas biologine terapija, kuri taikoma kartu su chemoterapija. Biologinė terapija unikali tuo, kad ji nesunaikina sveikų ląstelių, o atakuoja piktybinį naviką. Vienas iš medikamentų yra trastuzumabas (Trastuzumab), kuris užblokuoja HER – 2 receptorius ir navikas nebeauga, o išgyvenamumas pagerėja daugiau nei 40 proc. Jei krūties naviko ląstelėse nėra padidėjusio HER-2 kiekio, biologinė terapija neefektyvi ir neskiriama.