<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Nedelsk! &#187; Moters sveikata</title>
	<atom:link href="http://www.nedelsk.lt/category/moters_sveikata/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://www.nedelsk.lt</link>
	<description>Nemokama informacijos linija: 8 800 20 250</description>
	<lastBuildDate>Fri, 03 Feb 2012 12:25:59 +0000</lastBuildDate>
	<generator>http://wordpress.org/?v=2.9.2</generator>
	<language>lt</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
			<item>
		<title>Krūties vėžio rizikos veiksniai</title>
		<link>http://www.nedelsk.lt/kruties-vezio-profilaktika/2009/04/26/</link>
		<comments>http://www.nedelsk.lt/kruties-vezio-profilaktika/2009/04/26/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 26 Apr 2009 15:25:56 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Nedelsk</dc:creator>
				<category><![CDATA[Krūties vėžys]]></category>
		<category><![CDATA[Moters sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[konsultacija]]></category>
		<category><![CDATA[kontraceptinės priemonės]]></category>
		<category><![CDATA[krūties vėžys]]></category>
		<category><![CDATA[onkologija]]></category>
		<category><![CDATA[paveldimumas]]></category>
		<category><![CDATA[Profilaktika]]></category>
		<category><![CDATA[rizikos veiksniai]]></category>
		<category><![CDATA[rožinis kaspinas]]></category>
		<category><![CDATA[savityra]]></category>
		<category><![CDATA[skausmas]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.nedelsk.lt/?p=2897</guid>
		<description><![CDATA[Krūties vėžys &#8211; dažniausia moterų onkologinė liga. Vėžio pradžia &#8211; mažulytė pakitusi ląstelė, kuri dažniausiai dėl nepaaiškinamų  priežasčių ima elgtis ne taip, kaip turėtų. Ląstelėms dalinantis, krūtyje ar pažastyje ima kauptis piktybinės ląstelės, iš kurių pertekliaus susidaro mazgas &#8211; navikas. Jis gali augti nesukeldamas jokių nemalonių pojūčių net apie 15 metų. Krūties vėžiu dažniausiai suserga [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Krūties vėžys &#8211; dažniausia moterų onkologinė liga. Vėžio pradžia &#8211; mažulytė pakitusi ląstelė, kuri dažniausiai dėl nepaaiškinamų  priežasčių ima elgtis ne taip, kaip turėtų. Ląstelėms dalinantis, krūtyje ar pažastyje ima kauptis piktybinės ląstelės, iš kurių pertekliaus susidaro mazgas &#8211; navikas. Jis gali augti nesukeldamas jokių nemalonių pojūčių net apie 15 metų. Krūties vėžiu dažniausiai suserga 55 &#8211; 65 metų moterys, kai nuslopus kiaušidžių veiklai ir prasidėjus menopauzei krūtys tampa itin jautrios hormonų pokyčiams. Reguliariai tikrinantis krūtis, vėžį galima nustatyti jau ankstyvos stadijos. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo didesnė galimybė pasveikti.</p>
<p><strong><h2 class="wp-table-reloaded-table-name">Pasaulio sveikatos organizacijos išgyvenamumo prognozė pagal nustatytą ligos stadiją</h2>

<table id="wp-table-reloaded-id-6-no-1" class="wp-table-reloaded wp-table-reloaded-id-6">
<tbody>
	<tr class="row-1 odd">
		<td class="column-1">I stadija</td><td class="column-2">95 proc.</td>
	</tr>
	<tr class="row-2 even">
		<td class="column-1">II stadija</td><td class="column-2">85 proc.</td>
	</tr>
	<tr class="row-3 odd">
		<td class="column-1">III stadija</td><td class="column-2">50 proc.</td>
	</tr>
	<tr class="row-4 even">
		<td class="column-1">IV stadija</td><td class="column-2">18 proc.</td>
	</tr>
</tbody>
</table>
</strong></p>
<p><strong></strong></p>
<p><strong>Rizikos veiksniai</strong></p>
<ul>
<li>Negimdymas arba vėlyvas gimdymas (po 30 m.), abortai</li>
<li>Pakaitinės hormonų terapijos naudojimas ilgiau nei 5m.</li>
<li>3 ar daugiau vėžio atvejų tarp artimiausių giminaičių</li>
<li>Ankstyva menstruacijų ciklo pradžia (iki 12 m.), vėlyva menopauzė (po 55 m.)</li>
<li>Kontraceptinių priemonių vartojimas  ilgiau nei 10 m.</li>
<li>Nutukimas</li>
<li>Alkoholio vartojimas</li>
</ul>
<p>Svarbu žinoti, kad krūties vėžys dažniausiai nesukelia jokio skausmo ar kitų nemalonių pojūčių. Be to, mokslininkų nustatyti rizikos veiksniai lemia tik nedidelę visų susirgimų dalį. Todėl net ir gerai besijausdama ir negalėdama sau pritaikyti išvardintų rizikos veiksnių turite reguliariai atlikti medicininius krūtų tyrimus. Moteris kasmet turėtų prašyti gydytojo ginekologo ar bendrosios praktikos gydytojo profilaktiškai patikrinti krūtis. Pastebėjęs pakitimų, gydytojas skiria kitų tyrimų.</p>
<p>Daugiau apie tai, kaip apsisaugoti nuo krūties vėžio, skaitykite skiltyje Profilaktika.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.nedelsk.lt/kruties-vezio-profilaktika/2009/04/26/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Gimdos kaklelio vėžio profilaktika</title>
		<link>http://www.nedelsk.lt/gimdos-kaklelio-vezio-profilaktika/2009/04/26/</link>
		<comments>http://www.nedelsk.lt/gimdos-kaklelio-vezio-profilaktika/2009/04/26/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 26 Apr 2009 15:02:58 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Nedelsk</dc:creator>
				<category><![CDATA[Gimdos kaklelio vėžys]]></category>
		<category><![CDATA[gimdos kaklelis]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojas]]></category>
		<category><![CDATA[konsultacija]]></category>
		<category><![CDATA[onkologija]]></category>
		<category><![CDATA[Profilaktika]]></category>
		<category><![CDATA[rizikos veiksniai]]></category>
		<category><![CDATA[vėžys]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.nedelsk.lt/?p=2889</guid>
		<description><![CDATA[Gimdos kaklelio vėžys &#8211; tai liga, kuri prasideda gimdos kaklelyje (t.y. gimdos dalyje, atsiveriančioje į makštį) ir negydoma gali tapti mirties priežastimi. Įrodyta, kad gimdos kaklelio vėžį dažniausiai sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris peruodamas lytiniu būdu. ŽPV moterys dažniausiai užsikrečia būdamos 20-30 metų. Imuniteto pastangų dėka daugelio jų organizme virusas sunyksta savaime. Tačiau ilgiau [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Gimdos kaklelio vėžys &#8211; tai liga, kuri prasideda gimdos kaklelyje (t.y. gimdos dalyje, atsiveriančioje į makštį) ir negydoma gali tapti mirties priežastimi. Įrodyta, kad gimdos kaklelio vėžį dažniausiai sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris peruodamas lytiniu būdu. ŽPV moterys dažniausiai užsikrečia būdamos 20-30 metų. Imuniteto pastangų dėka daugelio jų organizme virusas sunyksta savaime. Tačiau ilgiau nei 2 metus ŽPV turinčios moters kūne prasideda ikivėžiniai pokyčiai, galintys ilgainiui sukelti gimdos kaklelio vėžį. Gali praeiti net 20 metų, kol vėžys pradės savo gyvenimą mūsų organizme, todėl itin svarbu reguliariai atlikti medicininius tyrimus. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo didesnė galimybė pasveikti.</p>
<h2 class="wp-table-reloaded-table-name">Pasaulio sveikatos organizacijos išgyvenamumo prognozė pagal nustatytą ligos stadiją</h2>

<table id="wp-table-reloaded-id-3-no-1" class="wp-table-reloaded wp-table-reloaded-id-3">
<thead>
	<tr class="row-1 odd">
		<th class="column-1">I stadija</th><th class="column-2">76 proc.</th>
	</tr>
</thead>
<tbody>
	<tr class="row-2 even">
		<td class="column-1">II stadija</td><td class="column-2">54 proc.</td>
	</tr>
	<tr class="row-3 odd">
		<td class="column-1">III stadija</td><td class="column-2">31 proc.</td>
	</tr>
	<tr class="row-4 even">
		<td class="column-1">IV stadija</td><td class="column-2">9 proc.</td>
	</tr>
</tbody>
</table>

<h1><strong>Rizikos veiksniai</strong></h1>
<p>* Lytinio gyvenimo ypatumai: didelis lytinių partnerių skaičius, jų kaita, intymios higienos nesilaikymas, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia<br />
* Neapipjaustyta vyrų apyvarpė<br />
* Daugiau nei 5 nėštumai ir gimdymai<br />
* Kita lytiškai plintanti infekcija<br />
* Ilgiau nei 10 m. vartojamos kontraceptinės priemonės<br />
* Rūkymas</p>
<h1><strong>Kaip apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio?</strong></h1>
<p><span id="more-2889"></span></p>
<h1><strong>Gimdos kaklelio apžiūra</strong></h1>
<p>Moteris po pirmųjų lytinių santykių privalo apsilankyti pas ginekologą ir tai daryti reguliariai kasmet. Net jei moteris jaučiasi sveika, kartą per metus ginekologas turi profilaktiškai patikrinti jos gimdos kaklelio būklę. Pastebėjęs pakitimų gydytojas skiria papildomų tyrimų. Citologinis gimdos kaklelio tyrimas atliekamas ir tada, kai pokyčių nėra, t.y. gimdos kakleliui esant sveikam.<br />
PAP tyrimas</p>
<p>PAP tyrimas yra neskausminga ir nesudėtinga procedūra &#8211; citologinis gimdos kaklelio tyrimas. Ginekologas ar bendrosios praktikos gydytojas specialia švenlnia šluotele lengvai brūikštelėjęs per gimdos kaklelio paviršių paima jo ląstelių ir užtepa ant stikliuko &#8211; taip gaunamas gimdos kaklelio tepinėlis. Tepinėlis siunčiamas į laboratoriją ir tiriamas mikroskopu. Tepinėlį rekomenduojama atlikti kasmet nuo 18 metų. Moterims nuo 25 iki 60 m. kas trejus metus šis tyrimas atliekamas nemokamai pagal atrankinę profilaktinę programą. Moterims, kurios yra jaunesnės nei 25 arba vyresnės nei 60 m. už šį tyrimą priklausomai nuo įstaigos gali tekti sumokėti nuo 30 &#8211; 70 litų.<br />
Skiepai nuo ŽPV</p>
<p>Nustatyta, kad Lietuvoje vyraujantys 16 ir 18 tipo žmogaus papilomos virusai sukelia 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasiskiepijus nuo viruso įgaunamas imunitetas 7 metams. Skiepyti rekomenduojama lytinių santykių neturėjusias mergaitės. Reikalingos mažiausiai trys skiepų injekcijos, kurių bendra kaina apie 1200 &#8211; 1500 litų.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.nedelsk.lt/gimdos-kaklelio-vezio-profilaktika/2009/04/26/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>MOTERS SVEIKATA</title>
		<link>http://www.nedelsk.lt/strongmoters_sveikata_strong/2009/03/01/</link>
		<comments>http://www.nedelsk.lt/strongmoters_sveikata_strong/2009/03/01/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 01 Mar 2009 00:00:00 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Jei susirgai]]></category>
		<category><![CDATA[Moters sveikata]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://nedelsk.lt.server.onlinemedia.lt/?p=1802</guid>
		<description><![CDATA[Gyvenimo kokybė neatsiejamai susijusi su sveikata. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis Lietuva žemiausią – 44 vietą &#8211; gavo vertinant Lietuvos moterų sveikatos apsaugą ir gerovę.
Dažna moteris  nepailsdama rūpinasi artimaisiais, šeimos nariais, tačiau laiko sau, savo poilsiui, sveikatai &#8211; neranda.
Moterys Skandinavijoje net dviem valandomis daugiau už mus skiria laiko sau – savo pomėgiams ir užsiėmimams. Jei bent [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Gyvenimo kokybė neatsiejamai susijusi su sveikata. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis Lietuva žemiausią – 44 vietą &#8211; gavo vertinant Lietuvos moterų sveikatos apsaugą ir gerovę.<br />
Dažna moteris  nepailsdama rūpinasi artimaisiais, šeimos nariais, tačiau laiko sau, savo poilsiui, sveikatai &#8211; neranda.<br />
Moterys Skandinavijoje net dviem valandomis daugiau už mus skiria laiko sau – savo pomėgiams ir užsiėmimams. Jei bent dvi valandas per metus skirtume laiko sau &#8211; krūtų savityrai bei medicininiams tyrimams dėl krūties vėžio &#8211; net 9 iš 10 susirgusių moterų turėtų galimybę pasveikti.<br />
Kas trečias vėžys, kuriuo suserga   moteris yra „moteriškas“: tai krūties, kiaušidžių, gimdos kaklelio ir gimdos kūno vėžys. Šiame skyrelyje aptarsime du paslaptingus &#8220;moteriškus&#8221; vėžius: krūties ir gimdos kaklelio vėžį.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.nedelsk.lt/strongmoters_sveikata_strong/2009/03/01/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>2</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>

