Moterų istorijos: Mara Almenienė

Moterų istorijos 2009 Kov 26, 23:28:32

mara-almenieneMara Almenienė su liga susidūrė 49 metų. Diagnozuota I stadija. Pašalintos krūtys ir limfmazgiai pažastyje. Gydymas: hormonoterapija. Prabėgo daugiau nei 20 metų.

Liga užklupo neįspėjusi. Nei mama, nei senelė ja nesirgo, todėl dėl krūties vėžio galvos Mara sau nesuko. Kai kurios moterys augliuką krūty pačios užčiuopia, bet jai buvo kitaip. Nuėjo pas šeimos gydytoją pasikonsultuoti dėl pakilusio kraujospūdžio, o jis ir paklausė, kada paskutinį kartą pacientė darėsi mamogramą. Ji rentgeno spinduliais buvo išsityrusi prieš dvejus metus, jautėsi sveika, todėl neturėjo nė menkiausio noro kartoti tą procedūrą, nors ir žinojo, kad perkopus keturiasdešimt tikrintis būtina nuolat. Kas gi nori vaikščioti pas medikus ir ligų ieškoti? Bet gydytojas buvo atkaklus ir moteris pagaliau sutiko vėl išsitirti. Mamograma parodė, kad krūtyje yra mažas darinukas. Diagnozė “piktybinis” pribloškė ir įvarė baimės.

Pagrindinė mintis, kuri tada sukosi galvoje: “Kas dabar bus? Astai tik dešimt, Žalgiriui – dvylika, aš negaliu jų, dar tokių mažų, palikti …”
Moteris įsitikinusi, kad jai krūties vėžį sukėlė kontraceptikai, kuriuos pradėjo vartoti, kai tik jie pasirodė JAV rinkoje. Pirmuosiuose kontraceptikuose buvo labai daug estrogeno, o dabar jau nustatyta, kad tą krūties vėžio atmainą, kuria ji susirgo, sukelia būtent šio moteriško hormono perteklius. Naujos kartos kontraceptinėse tabletėse estrogeno yra labai mažai, todėl jos mažiau pavojingos, tačiau daug estrogeno yra vaistuose, skirtuose moterims, kurioms prasidėjo menopauzė. Amerikos žiniasklaidoje – ne tik moterų leidiniuose, bet ir pagrindiniuose dienraščiuose – apie tai buvo daug rašyta. Remdamasi savo patirtimi Mara pataria moterims menopauzėje vengti pakaitinės hormonų terapijos – jos gali prisišaukti tokią pat bėdą.
Sužinojusi, kad serga krūties vėžiu, nė trupučio nedvejodama pasirinko radikalųjį kelią – nupjauti iš pradžių vieną krūtį, o paskui ir kitą, tačiau padarė tai tik todėl, kad bjaurastis iš kūno būtų išrauta su visom šaknim. Šitai moteriai buvo svarbiausia, o krūtys… Jos tik kūno dalis, be kurios kuo puikiausiai gali apsieiti. Beje, šiais laikais plastinės chirurgijos specialistai krūtis taip meistriškai rekonstruoja, kad nė neįtarsi, jog jos priaugintos. Tad tos moterys, kurios negali susitaikyti su praradimu, nėra pasmerktos. Tačiau joms tenka iškęsti didelius skausmus – nepalyginamai didesnius nei pašalinus krūtis.
Amerikoje, kurioje moteris praleido didžiąją gyvenimo dalį, įprasta atvirai kalbėtis apie ligas. Alkoholikai viešai prisipažįsta, kad jie alkoholikai, sergančios krūties vėžiu nedaro iš to paslapties. Kiekvieno, susidūrusio su kokia nors liga, ypač sunkia, patirtis gali praversti kitiems žmonėms. M. Almenienė pastebėjo, kad situacija Lietuvoje gerokai skiriasi: čia moterys vengia apie tai kalbėti – tarsi būtų kaltos, kad susirgo, tarsi krūties vėžys būtų kažkas gėdingo. Moterys privalo kreiptis į gydytojus, reikalauti siuntimo išsitirti, būtų dėmesingos sau ir viena kitai. Kas kitas mus prižiūrės, jei ne mes pačios?

Komentuoti